- įpėdinė
- į́pėdinis, į́pėdinė dkt. Sósto į́pėdinis.
.
įpėdinė
Look at other dictionaries:
įpėdinis — įpėdinis, ė smob. (1) 1. turto ar vietos paveldėtojas: Po mano smerčio paliksi mano įpėdiniu End. Savo įpėdiniui daug ką išdėstysiu ir paaiškinsiu J.Jabl. Paskiau čia jisai pats ir jo įpėdiniai ... gyveno A1884,47. Sūnus ir įpėdinis Algimanto… … Dictionary of the Lithuanian Language
